Pradžia

Olimpinės fėjos istorija

25 metai su žaidėjais ir LTOK

Pirmajai ir iki šiol veikiančiai loterijai, kurios dėka finansuojamas Lietuvos olimpinis judėjimas, 2017 m. sukako 25 metai. Štai svarbiausi  istoriniai faktai, apie tai, kaip gimė, brendo ir iki šios dienos atkeliavo „Olifėja“

Atgimimas

Atgimimas

Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymo dar dveji metai ir trys mėnesiai. 1988 m. gruodžio mėnesį iškilmingai atkuriamas Lietuvos Tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Nešini Trispalve mūsų pirmieji olimpiečiai eis dar už ketverių metų – Barselonoje. Bet kaip iki jos nueiti?

Skylė

Skylė

Ką tik atsikūrusio LTOK kišenėse švilpavo vėjai. Trūko visko, netgi elementarių segtuvų ir sąvaržėlių. O apie viziją, kaip sukurti stabilų šaltinį finansuoti sportą, net ir kalbėti buvo sunku. Tačiau kam išradinėti dviratį, jeigu jis jau seniai išrastas?

Užsienis

Užsienis

Olimpinis judėjimas visame pasaulyje nuo seno remiamas pinigais, surenkamais loterijomis. Skiriasi tik jų organizatorių statusas – Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje tai valstybinės įmonės, Austrijoje, Italijoje ir Čekijoje – privačios bendrovės, dar kitur taikoma mišri nuosavybės forma.

Patirtis

Patirtis

Pastaroji organizuojant loterijas Lietuvoje buvo be galo kukli. Vos prieš ketvertą metų, 1984 m., atsirado pirmosios sportinės loterijos rungtynių metu, kai per Vilniaus „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Atlanto“ mačus tapo įmanoma su savo rungtynių bilietu laimėti loterijoje, kurios prizas – automobilis „Žiguli“.

Idėja

Idėja

Šių loterijų kūrimą prižiūrėjo tuometinio Kūno kultūros ir sporto komiteto Buhalterinės apskaitos ir žinybinės kontrolės skyriaus viršininkas Antanas Muraška. Kuris, beje, tvarkė ir pirmuosius finansinius LTOK dokumentus. Būtent Antanas 1990 m. atėjo pas LTOK prezidentą Antaną Poviliūną ir pasakė „Noriu dirbti pas jus. Ir padarysiu, kad LTOK būtų pinigų“.

Aplinka

Aplinka

Loterijų verslas Lietuvoje dar tik nedrąsiai dėjo koją ant nuolat siūbuojančio pokyčių grindinio. Dar veikė „Sportloto“ padalinys Lietuvoje, kažkas jau bandė pirmuosius spėjimo loto, kažkur jau veikė pirmieji „Bingo“ salonai.

Debiutas

Debiutas

Galimybę atspausdinti bilietus pirmajai loterijai Antanas rado Kijeve, iš kur juos gabenosi automobilio bagažinėje. Pirmųjų loterijos „Olimpas“ tiražų prizai buvo kuklūs šiandienos, tačiau prabangūs tos dienos masteliais – pavyzdžiui, keturi automobiliai „Opel Kadett“. Bet startas įvyko. Antrojo tiražo loterijos bilietus iš Kijevo atvežė prie gimstančios loterijos prisidėjęs Donatas Kazlauskas.

Gimimas

Gimimas

Pavykus debiutui, LTOK nutarė, kad tai taps pagrindiniu olimpinio judėjimo finansavimo keliu. Ir tam įsteigė ne pelno siekiančią įstaigą „Olifėją“. Pavadinimu buvo norima skleisti stebuklų lūkestį. Ir net tik loterijos laimėjimų, bet ir pergalių olimpiadose.

Pančiai

Pančiai

Tačiau pergalių laukti buvo lengviau nei narpliotis reguliacinėse pinklėse. Iki „Olifėjos“ įsisteigimo buvo įmanoma gauti tiktai licenciją, skirtą metiniams pardavimams iki 10 mln. litų metinių pardavimų. Jeigu nori parduoti daugiau, jeigu nori veikti ilgiau nei dešimt metų, lauk Vyriausybės nutarimo.

Išeitis

Išeitis

Vienintelis būdas paspartinti šį procesą – įtraukti patikimus užsienio partnerius ir įdiegti pažangiausią loterijų sistemą. Tam „Olifėja“ pakvietė pasaulinį loterijų palaikymo verslo lyderį „GTech“, kuris šiandien apsijungęs su tarptautine kompanija IGT pirmauja ne tik loterijų, bet ir lošimų sprendimų rinkoje.

Derybos

Derybos

Derybos su amerikiečiais truko ištisus metus. Pradžiai amerikiečiai įrengė 200 terminalų ir apmokė darbuotojus jais naudotis. Palyginimui, šiandien Lietuvoje veikia jau 2400 tokių terminalų, kurie gali atlikti nepalyginamai daugiau operacijų, nei leido tuometinė programinė įranga. Bet kaip tik tada startavo „Kenoloto“ ir „Jėga“ loterijos.

Statusas

Statusas

Keitėsi požiūris į nuosavybės formas bei išraiškas, keitėsi ir įstatymai. Taip ir „Olifėjos“ ne pelno siekianti įmonė 1995 metais buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Tačiau esmė nepasikeitė, kadangi ir toliau savininku liko LTOK.

Žmonės

Žmonės

„Teleloto“ startas atnešė visiškai naujus vėjus į Lietuvos loterijų pasaulį. Savaitgalio vakaras prie televizoriaus braukant langelius biliete tapo šeimos pramoga, kurios metu žmonės tikėjosi ne tik laimėti, bet ir smagiai praleisti laiką.

Smūgiai

Smūgiai

Tačiau laikai buvo sudėtingi. Išsikapsčius iš bankų krizės, užgriuvo kita – Rusijos finansinė krizė. Loterijos bilietų pardavimai po to krito daugiau nei trečdaliu. O „Olifėja“ jau ruošėsi naujo pastato statyboms, buvo iš banko paėmusi kreditą pastato pirkimui ir rekonstrukcijai bei atsidūrė situacijoje, kai grėsė elementarus bankrotas

Sprendimas

Sprendimas

O jeigu padidinti „Olifėjos“ įstatinį kapitalą 900 000 litų? Ir jais užkamšyti skyles? Tik kas ryšis įsigyti šias akcijas? Daug potencialių investuotojų dvejojo, kadangi dažnam trūko apyvartinių lėšų, įšaldyti projektai merdėjo, ir tokiam rizikingam nuotykiui nesiryžo niekas iš kalbintų.

Įnašas

Įnašas

Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas dvejojo prieš tapdami mažaisiais akcininkais iš samdomų vadovų. Ir pinigus investicijai buvo rasti sudėtinga. Pavyzdžiui, Antanui teko parduoti butą, realizuoti viską, ką tuo metu turėjo iš kitų verslų, o Donatas imdamas paskolą savo butą užstatė bankui. Bet vadovai matė perspektyvą ir ryžosi reikalingam žingsniui būtent sunkiausiu bendrovei metu.

Kryžkelė

Kryžkelė

Iki tol patys „Olifėjos“ žmonės buvo atsakingi tik už loterijų licencijas ir jų administravimą. Prekybos tinklo plėtra, terminalais, programine įranga, rinkodara, laidų filmavimu ir kt. sritimis rūpinosi amerikiečiai. Tačiau lietuviai matė, kaip galima padidinti pardavimus, optimizuoti išlaidas, žodžiu, dar labiau padidinti olimpiniam judėjimui skirtą finansavimą. Ir todėl ryžosi viską iš JAV partnerių išpirkti. Juolab, kad amerikiečių paslaugas pabrangino atsiradęs PVM mokestis, o į derybas partneriai nesileido. Tolimesnis darbas su jais būtų nuostolingas.

Erdvės

Erdvės

Rezultatai netruko laukti – pelningumas iškart šoktelėjo. Tačiau buvo matyti apstu naujų kelių dar labiau išnaudoti turimos techninės bazės ir žinių potencialą. Deja, naujasis Loterijų įstatymas neleido „Olifėjai“ užsiimti niekuo kitu, išskyrus loterijas. O ir investicijų naujosios veiklos būtų reikalavusios, o LTOK negalėjo investuoti sportininkų pinigų į verslą, kurio sėkmė buvo visiškai neaiški.

Paralelė

Paralelė

Būtent tam buvo įkurta „Lotelitos“ įmonė, kuri terminalų sistemą išpirko iš „Olifėjos“, ir palikdama juose tą patį loterijų platinimo mechanizmą, ėmėsi didinti ir modernizuoti prekybos tinklą bei sistemas, teikti kitas paslaugas, kurios lėmė „Perlo paslaugų“ atsiradimą: komunaliniai ir kiti mokėjimai, draudimo ir kreditų aptarnavimas, bankomatų paslauga ir kt.

Investicijos

Investicijos

Senus „Olifėjos“ valdytus terminalus už vertintojų nustatytą kainą iš „Olifėjos“ 2004 m. išpirkę jos privatūs akcininkai iškart pradėjo keisti naujais senus, jau 20 metų Lietuvoje ir JAV atidirbusius terminalus. Investavo ir toliau – daugiau nei 40 mln. litų vien per pirmąjį veiklos dešimtmetį. Kartu iš „Olifėjos“ už rinkos kainą buvo išpirktas ir bendrovės pastatas – dėl įstatymo apribojimų loterijų organizatorė nebegalėjo verstis ir perteklinio ploto nuoma.

Variklis

Variklis

Mokėjimo ir kitų papildomų paslaugų atėjimas į „Perlo“ terminalus davė postūmį ir loterijoms – terminalus dabar apsimokėjo statyti net ir mažiausiuose miesteliuose, todėl jų skaičius galiausiai išaugo iki 2400, o tai išplėtė ir loterijų aptarnavimo tinklą. Skaičiuojama, kad loterijų platinimo pertvarka leido loterijų platinimą atpiginti jau dvigubai, o jų apyvartą padidinti keturis kartus. Visa tai – tiesioginė nauda olimpiniam judėjimui.

Šalia žmonių

Šalia žmonių

Dabar daugelio mažų miestelių gyvenimas neįsivaizduojamas be terminalo, nes čia žmonės gauna visas kasdienes finansines paslaugas. Terminalas vietos parduotuvėje pakeitė uždaromus bankų ir pašto skyrius.

Svečiai

Svečiai

Sumažinus paslaugų kainas šiais pokyčiais, pasirinkimo įvairovę vartotojams dar labiau praturtino nauji žaidimai – „Vikinglotto“ loto, startavusi Lietuvoje nuo 2011 m., ir „Eurojackpot“ nuo 2013 m. Lietuvos gyventojai įgijo galimybę laimėti dar didesnes sumas ir tuo pačiu dar ženkliau paremti Lietuvos olimpinį judėjimą.

Skaidrumas

Skaidrumas

„Olifėjos“ veiklos rezultatai yra vieši bei skaidrūs. Nepriklausomi auditoriai kasmet atlieka finansinį ir mokestinį loterijų organizatorės auditą. Tuo pačiu su kitomis šalimis palyginami bendrovės perkamų paslaugų įkainiai – užtikrinama, kad „Olifėjos“ pelningumas būtų ne mažesnis nei Europos loterijų organizatorių vidurkis. Skaidrumo reikalauja ne tik loterijų dalyviai, bet ir įstatymai, Lošimų priežiūros tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija bei didysis akcininkas – LTOK.

Formulė

Formulė

Lietuvos olimpinis judėjimas finansuojamas pagal aiškią ir skaidrią formulę – tiesiai LTOK iš „Olifėjos“ keliauja 8 procentai kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos. Dar 5 procentai visos bilietų apyvartos tenka valstybės biudžetui kaip loterijų mokestis. Be to, 51 procentą bendrovės pelno dividendų gauna didysis akcininkas LTOK.

Reziumė

Reziumė

„Olifėjos“ istoriją galima užbaigti vieninteliu skaičiumi. 83 mln. eurų. Tiek per dvidešimt šešerius metus bus surinkta iki 2018 metų pabaigos ir perduota Lietuvos olimpiniam judėjimui. O laimėjimų žaidėjams per veiklos metus išdalinta net 439 mln. eurų.

Ateitis

Ji dar neparašyta. Tačiau didžiuliai pokyčiai, kasdien vykstantys „fintech“, žaidimų bei lošimų plėtros ir reguliavimo srityse, prašo tik vieno – drąsiai žvelgti į technines galimybes, atsargiai į žmogišką prigimtį ir niekuomet neužmiršti, kokiam tikslui buvo įsteigta „Olifėja“.